foto1
USVGC
foto1
USVGC
foto1
USVGC
foto1
USVGC
foto1
USVGC

+370 389 616 23
ucentras@ugdymas.utena.lm.lt
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras



          

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 metų balandžio 23 dienos sprendimu Nr. TS-119 „Dėl Utenos vaikų globos namų pavadinimo pakeitimo ir Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro nuostatų patvirtinimo“ nuo 2015 metų gegužės 4 dienos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pakeistas Utenos vaikų globos namų pavadinimas ir užregistruotas naujas pavadinimas „Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras“.
Dėl įstaigos pavadinimo keitimo pagrindinės įstaigos funkcijos ir tikslai išliko nepakitę, pasikeitė tik įstaigos pavadinimas, o visi kiti likusieji rekvizitai liko tie patys

 

 

2012 m. kovo 1 d. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras reorganizuotas skaidymo būdu – jo teises ir pareigas išdalijant. Teises ir pareigas, susijusias su Laikinos socialinės paramos skyriaus veikla, nuo 2012 m. kovo 1 dienos išdalijant savivaldybės biudžetinei įstaigai Utenos vaikų globos namams. Pagal patvirtintus nuostatus nuo 2012 m. kovo 1 dienos pakeistas Utenos vaikų globos namų buveinės adresas: iš ,,Atkočiškių k., Vyžuonų sen., LT-28111 Utenos r." į naują redakciją: ,,Vaižganto g. 50 – 1, 28185 Utena". Utenos vaikų globos namai toliau tęsia savo veiklą po susijungimo.

 

ISTORIJA APIE UTENOS VAIKŲ SOCIALINĖS PARAMOS IR UGDYMO CENTRĄ

          1971 m. prie tuometinės Utenos 4-osios vidurinės mokyklos pastatytas mokyklinis bendrabutis. 1972 m. mokyklinis bendrabutis perduotas Utenos savivaldybės kultūros ir švietimo skyriaus žinion ir pavadintas Kultūros ir švietimo skyriaus mokykliniu bendrabučiu.

         1995 m. kovo 20 d. mokyklinio bendrabučio bazėje įsteigti Utenos laikinos vaikų globos namai (direktorė J.Žilėnienė), kuriuose teikiama socialinė institucinė globa vaikams iš socialiai palankių sąlygų neturinių šeimų iki bus išspręsti vaikų globos nustatymo arba vaikų grąžinimo tėvams ar globėjams klausimai. Laikinai globojamiems vaikams  (vaikas – žmogus, neturinti 18 metų) siekiama užtikrinti artimą šeimai aplinką, kurioje jie galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti

          1997 m. liepos 1 d., tame pačiame buvusio mokyklinio bendrabučio pastate, sukūrus sąlygas negalią ( proto ir kompleksinę) turinčių vaikų ir jaunuolių 10 – 21 m.a. ugdymui, Laikinos vaikų globos namai reorganizuojami į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą ( toliau - centras). Ir taip centre, be Laikinos vaikų globos grupės, pradeda veikti Specialiojo ugdymo dienos skyrius. Čia specialiųjų poreikių vaikai ir jaunuoliai ugdomi pagal Specialiojo ugdymo programas, siekiant  ugdyti individualius gebėjimus, mažinant socialinę atskirtį, ir gerinant gyvenimo kokybę. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. ugdymuisi priimami neįgalūs 7 - erių m. a. ugdytiniai.

          2001 m. siekiant vieno iš pagrindinių darbo su laikinai globojamais vaikais iš socialiai palankių sąlygų neturinčių šeimų tikslų – vaiką grąžinti šeimai, pastatytos naujos patalpos vaikų biologinių šeimų apgyvendinimui, kai to reikalauja krizinės situacijos sprendimas vaiko gerovės naudai. Taip centre nuo 2001 m. pradeda funkcionuoti Šeimos krizių grupė, kurioje vienu metu gali gyventi iki 5 šeimų. Šeimos gauna būsto ir kitas specialiąsias paslaugas, už kurias privalo susimokėti 10 proc žyminį mokestį nuo gaunamų pajamų. Šeimos krizių grupėje yra skirta viena vieta moterims ir jos vaikams, patiriančioms smurtą. Čia moterys priimamos iki 3 dienų laikinam prieglobsčiui, teikiant nemokamas būsto paslaugas ir socialinio pedagogo ir psichologo pagalbą.

         2003 m. pabaigoje centras laimėjo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Švedijos tarptautinės plėtros agentūra (SIDA) Socialinio darbo metodinių centrų projekto konkursą. 2004 m. pradedama vykdyti kvalifikacijos tobulinimo veikla, kurios tikslas –vystyti socialinio darbo metodinio centro veiklą, vykdant praktinį mokymą bei gerosios patirties sklaidą specialistams, dirbantiems su socialinės rizikos grupių vaikais bei jų šeimomis. 2005 m. sausio 24 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu kvalifikacijos tobulinimo veikla įteisinta centro nuostatuose.

         2007 m. Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras antrą kartą laimėjo socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkursą, skelbtą Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikdamas 4 socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas.

         Tais pačiais metais (2007) Specialiojo ugdymo skyrius reorganizuotas į mokyklą, organizuojančią ugdymą intelekto ir (ar) kompleksinių sutrikimų turintiems neįgaliems 7 – 21  metų amžiaus  mokiniams, vykdant  pradinio ir  pagrindinio specialiojo ugdymo programą, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka bei centro sudarytas  individualias ugdymo programas, atsižvelgiant į kiekvieno sugebėjimus, potencialias galias, poreikius. Mokiniai mokomi bendrauti, suvokti  save ir pasaulį, perteikiama akademinės žinios, mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti,  ugdomas pasitikėjimas savimi, lavinami savarankiškumo įgūdžiai,  meniniai gebėjimai.

         2007 metais, centrui pradėjusi vadovauti direktorė D.Deveikienė, toliau intensyviai plėtojo  socialinės pagalbos organizavimą.

         2008 metais pradėta vykdyti įtėvių ir (ar) globėjų mokymai pagal PRIDE (tėvų informacijos, tobulinimosi ir mokymosi šaltinis) programą. Pagrindinis mokymų tikslas – supažindinti šeimas su vaikų poreikiais, padėti pačioms šeimoms nuspręsti ar jos galės iš tiesų tenkinti be tėvų globos likusių vaikų poreikius. PRIDE mokymų pažymėjimus turintys specialistai (4) teikia informacinę, konsultacinę pagalbą įvaikinusioms ar globojančios šeimoms, prisideda prie teigiamos visuomenės nuomonės apie globą ir įvaikinimą formavimo, vykdo įtėvių ir globėjų paiešką.

ISTORIJA APIE UTENOS VAIKŲ GLOBOS NAMUS

         Prieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje dvarininko J. Balcevičiaus dv. buvo našlaičių prieglauda, kurią finansavo aps. valdyba. Vėliau dv. centrą ir našlaičių prieglaudą perėmė „Saulės" d-ja, o 1932 m. – aps. valdyba, pavesdama čia dirbti vienuolėms, atvykusioms iš Marijampolės: Juozapai Kibelaitei (vedėja), Zuzanai Janušaitytei (buhalterė), Valerijai Bernotaitei (šeimininkė), Angelei Micevičiūtei (auklėtoja). Šie vaikų namai buvo perpildyti – juose gyveno apie 50 mažų ir didelių vaikų, su kuriais dirbo tik viena auklėtoja. Pokario metais raj. švietimo skyrius ieškojo patalpų, kur būtų galima apgyvendinti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Tam tikslui tiko netoli miesto esąs Jasonių dv., kurio savininkas Kazys Matulionis, 1947 m. išvykdamas į JAV, pastatus padovanojo vaikams pokario metais likusiems be artimųjų. Čia 1947 m. ir įsikūrė 2-ji vaikų namai, kuriuose apsigyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Direktore buvo paskirta Ona Gasiūnienė. Pirmieji darbuotojai buvo Jankevičiūtė, Šilinskaitė, Kutkienė, Gentvilienė, Bikelis, Gasperavičius, Kisėlienė, Kazlauskas, Šližytė, Vedrickaitė, Cibas, Remeikytė, Limbaitė. 1950 m. į Kauno mokyklinius vaikų namus buvo išleista pirmoji 24 auklėtinių laida. 1947–1997 m. vaikų namuose užaugo 2168 auklėtiniai. Vaikų namų kolektyvui per tuos metus vadovavo A. Gentvilienė, A. Bislytė, A. Jučienė, J. Vancevičienė, Z. Gaulienė, A. Katinienė. Daugiau kaip 20 m. čia dirbo O. Navikienė, R. Navikienė, R. Skaubienė, D. Artamonova, S. Pulkauninkienė, A. Strolienė, B. Barkuvienė, K. Zabulionienė, I. Keblienė, I. Galinienė, G. Butkienė, S. Čiegienė, A. Umbrasienė, A. Zubova.

         1991 m. balandį iš Jasonių vaikų namų auklėtiniai persikėlė į naujus vaikų globos namus Atkočiškio k., šalia Utenos. Čia buvo 7 auklėtinių šeimos, kuriose broliai ir seserys gyveno kartu, nežiūrint jų amžiaus ir lyties. Jie mokomi dirbti ir gyventi savarankiškai, ruošiami adaptuotis visuomenėje. Anksčiau auklėtiniai vaikų globos namuose būdavo mokomi vietoje, o nuo 1992 m. jie pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir popamokinės veiklos užsiėmimus. Nuo 1995 m. vaikų globos namams, kurie buvo pavaldūs Utenos apskrities viršininko administracijai, vadovavo direktorė L. Jovarienė. Buvo skatinami individualūs vaikų sugebėjimai, stengiamasi, kad dauguma auklėtinių turėtų globėjus, pas kuriuos galėtų praleisti savaitgalius ir atostogas. Patys nuoširdžiausi globėjai – D. Tutinienė, St. Žvynienė, O. Jolanskytė. Buvo palaikomi glaudūs ryšiai su užsienio labdaros organizacijomis ir išeivijos lietuviais Valdu Ruzgumi, Karla ir Romualdu Siniais. 1998 m. vaikų globos namuose gyveno 82 auklėtiniai: 9 našlaičiai, 17 netekę tėvų globos, 13 kuomet vienam iš tėvų atimtos teisės, 43 iš asocialių šeimų. Dirbo 71 darbuotojas: 29 pedagogai, 42 aptarnaujančio personalo darbuotojai.

Daug padėjo Utenos vaikų globos namams Vokietijos Neiderfishbach miesto nevyriausybinė organizacija „Lietuvos draugai" ir jos atstovai: Dieter ir Elke Hensel; Wolfgang Wegel; Carola Rosenkrauz; Peter Blad; Michael Kuhn.

Nuo 2008 metų mažėjo globotinių skaičius, buvo mažinami darbuotojų etatai.

Pasinaikinus Utenos apskrities viršininko administracijai, nuo 2010 m. liepos 1 dienos Utenos vaikų globos namai perduoti Utenos rajono savivaldybei.

Utenos vaikų globos namams vadovavo šie direktoriai:

1983-1995 - Amelija Katinienė;

1995-2002 - Lilija Jovarienė;

2002-2004 - Valentinas Eismantas;

2004-2007 - Danutė Vyšneveckienė;

2007-2011 - Sigitas Novodvorskas.

 

 

 

 



Copyright © 2017 Copyright Utenos vaikų globos namai Rights Reserved.